- pailguo
- pail̃guo (ž.) adv. žr. pailgiuo: Riekė y[ra] pail̃guo atriekta Ms.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pailguotinas — pailguõtinas, a adj. (1) Als, Šlu žr. 1 pailgas: Ne apalas buvo tas stalas, bet pailguõtinas Trk. Batviniams nešti nupink pailguotiną krežį Slnt. Karolis, kūgis šieno pailguotinas J. Pailguotina rumba ant veido nuo skiedrantos J. Vištos kiaušis … Dictionary of the Lithuanian Language
pailguotainis — pailguõtainis, ė adj. (1) žr. pailguotinas: Duktė dideliai padabni į tėvą: burna tokia pat pailguõtainė ir nosė riesta Vkš. Atnešk čia tą pailguõtainį akmenį Brs. Kitas dirba pailguõtainius, kitas apvalius [žagus] Mžk. Riaušiai y[ra]… … Dictionary of the Lithuanian Language
pailguotinis — pailguõtinis, ė adj. (1) žr. pailguotinas: Kiaulikes krauna, kad reik džiūti, anos pailguõtinės Dov. Pailguõtinė kupetkiaulė Sg. Lapai pailguotinys S.Dauk. Uoga pailguotinytelė P … Dictionary of the Lithuanian Language
pailguolis — pailguõlis, ė smob. (2) Kp kas pailgas … Dictionary of the Lithuanian Language
nupėdinėti — tr. ištisai numindžioti, nuvaikščioti: Šitie visi takeliai mano nupėdinėti Klm. Kareiviai nupėdinėjo ir išbadinėjo visą daržą, matyties, bunkerio ieškojo Šts. Nupėdinėk visą bažnyčią, skersai pailguo bėgiok, kad pėda nu pėdai būtų (ps.) Dr.… … Dictionary of the Lithuanian Language